 |
 |
 |
|
Respublika | Tikrų lietuvių laikraštis
2012 gruodžio 27, Nr.300 (6849)
Vilnietis architektas, nepaklydęs Niujorke
Tekstas: Audronė Jablonskienė
Foto: Darius Gumbrevičius |
|
| |
| Girdėjau, architekto Daliaus Regelskio kukliam jubiliejui (40) skirtos parodos atidarymas "Akademijos" galerijoje buvęs išskirtinis. Didelio formato drobėse – į dangų lipantys Niujorko dangoraižiai, skambėjusi prieškarinė lindyhopo muzika (svingas), šokę profesionalai. Trumpai šmėstelėjusią parodą spėjau pamatyti paskutinę dieną ir net pakalbinti autorių, visam gyvenimui įsimylėjusį Niujorką. |
| |
|
 |
|
| Korekcija. Uraganas Floridoje privertė Dalių Regelskį dviem savaitėms nusėsti Niujorke ir pažvelgti į jį architekto akimis. |
|
– Parodą pavadinote "New York. One Way"...
– Tai reiškia – vienas kelias, viena kryptis, vienas būdas. Tokiais ženklais nužymėtas visas miestas. Man, kaip architektui, jie darė įspūdį savo švaria lakoniška grafika ir tuo nenumaldomu imperatyvu: važiuok tiesiai, tik vienas kelias. Tas pats ir gyvenime: radęs savo kelią, laikykis pasirinktos krypties. O jei pasijunti suklydęs, turėk drąsos tą kryptį radikaliai keisti.
– Pas mus dar sakoma: nemesk kelio dėl takelio. Jūs irgi užfiksavote daugybę draudimo ženklų.
– Niujorke jų begalė. Nesukti į kairę! Nesimaudyti ir nenardyti! Nelesinti paukščių! Nerūkyti!.. Specialiai jiems sukūriau ištisą "Niujorko eskizų" ciklą.
– Toks žvilgsnis į miestą – nustebęs, sužavėtas, išplėstomis akimis – gali būti tik pirmą kartą jį pamačius. Kada ten atsidūrėte?
– 2005 metais teko daryti namo rekonstrukcijos projektą Floridoje, Pensakoloje. Brėžinius iš Vilniaus siųsdavau internetu. Kai atėjo laikas interjerui, užsakovai pasiūlė atvykti ir viską išsirinkti vietoje – apdailos medžiagas, baldus, šviestuvus... Taigi porai savaičių išsiruošiau į Ameriką, suplanavęs dvi dienas praleisti Niujorke. Pasitiko mane senų laikų draugė, prieš 15 metų nutekėjusi į Niujorką. Pasiėmusi dvi laisvas dienas, pasišovė – pagal privalomų aplankyti vietų sąrašą – šį tą man parodyti.
Bet ką tu gali pamatyti Niujorke per dvi dienas, kai per vieną ten įvyksta tiek kultūrinių renginių, kiek Vilniuje – per visus metus. Puldinėjome be kvapo kaip pamišę. Antros dienos vakare sėdime bare, atsisveikiname. Ir staiga skambutis iš Floridos. Skambina mano kompanionas: Daliau, lik, kur buvęs, nes pas mus nuo Kubos ateina baisus uraganas. Paskelbta būtinoji evakuacija. Visi pakuojasi dokumentus, brangenybes, vaikus, užkalinėja langus. Jis pats su šeima traukiąs į šiaurę pas uošvius.
Taigi Aukščiausiojo režisieriaus dėka lieku Niujorke dviem savaitėms. Muziejai, teatrai, koncertai, parodos. Bet visų pirma – architektūra.
– Kad ji darė jums ypatingą įspūdį, matosi iš darbų. Atrodo, lyg tas dvi savaites būtumėt pravaikščiojęs užversta galva – svaigdamas nuo dangoraižių, šviesoforų, kelio ženklų... Tas į dangų šaunantis raudonų plytų bokštas – lyg ir pažįstamas "iš matymo". Gal iš kokio kino filmo?
– Tikrai jį esate mačiusi ne viename. Vėlyvajam neoklasicizmui priskiriamas plieno karkaso dangoraižis, 1902 m. iškilęs Brodvėjaus ir Penktosios aveniu sankirtoje, šiandien laikomas pasaulio dangoraižių tėvu. Jis turi net tikrinį vardą: Fletaironas (flatiron – lygintuvas). Nes jo pamatas – trikampio formos. Dėl tokios konfigūracijos čia susiformuodavo galingi oro sūkuriai. Pasakojama, kad praėjusio amžiaus pradžioje jie keldavo virš galvų moterų sijonus, todėl klerkai per pietų pertrauką čia traukdavę būreliais. Policija juos vaikydavusi.
|
 |
|
| Empire State Building |
|
 |
|
| Chrysler Building |
|
 |
|
| Times Square |
|
– Manhatane jis jau seniai nebe vienintelis...
– Dabar čia jų tiršta. 80–90 aukštų. Mūsų 33 aukštų "Europa" čia pradingtų. 1930 m. Kraislerio automobilių kompanijos užsakymu išdygo art deco stiliaus Chrysler Building. Jį statant projekte buvo nuslėptas keliasdešimties metrų bokšto špilis. Kai jį iškėlė, Chrysler Building tapo aukščiausiu pasaulio pastatu. Atkreipkite dėmesį į jo puošybą – architektūrinėms detalėms panaudoti stilizuoti automobilio elementai: radiatorius, ratlankiai, karbiuratoriai... Toks jis vienintelis ligi šiol. Tačiau savo išskirtiniu aukščiu puikavosi vos pusmetį.
Jau 1931 m. išdygsta visu 100 metrų jį aplenkiantis Empire State Building (sulig mūsų Televizijos bokštu!). Deja, tais pačiais metais įsisiūbavusi ekonominė krizė Empire State Building’ą pavertė Empty (tuščias) State Building’u. Nuo galutinio bankroto jį išgelbėjusi apžvalgos aikštelė, kurią pamėgo ne tik turistai, bet ir Niujorko gyventojai.
– O jį aukščio varžytuvėse aplenkė...
– 1972 m. iškilę tragiško likimo Pasaulio prekybos centro dvyniai.
– Ar teisingai suprantu, kad didžiulių drobių kvadratus (135x135 cm, 110x110 cm), grupuojamus diptikais ir triptikais, planuojate pritaikyti interjerams.
– Manau, jie tikrai tiktų visuomeninių pastatų puošybai. Juolab kad tuos kvadratus galima keisti vietomis, konstruojant vis naujas kompozicijas.
– Griežtoką "architektūrinį" piešinių stilių sušvelnino maži paveikslėliai su Merfio stiliaus "Niujorko citatomis". "Menas yra menas, o visa kita yra visa kita". "Pabaigoje viskas bus OK, o jei nėra OK, vadinasi, dar ne pabaiga" ir t.t. Iš kur tai?
– Tokie kalambūrai, išminties ir humoro blyksniai lydėdavo mane nuolat. Važiuodamas metro perskaitydavau ant tunelio sienų. Ant draugų šaldytuvo magnetukų. Grafičiuose. Gatvės plakatuose. Net šimtamečiame airių alubaryje, išraižytus ant ąžuolinio stalo...
– Ar Niujorke rodėte savo paveikslus?
– Taip, 2010 m. Lietuvos generaliniame konsulate.
– Tikriausiai niujorkiečiams buvo smagu pažvelgti į savo miestą vilniečio akimis. O jei tas vilnietis būtų jiems atvežęs Vilniaus senamiesčio piešinius?
– Palietėte skaudžią temą. Užupis, Senamiestis – kiek piešinių padaryta! Kiek parodų buvę! Deja, šiandien 70 procentų to, ką esu užfiksavęs, jau nebėra.
– Užbaikime mūsų pašnekesį kokia nors Niujorko citata.
– Gal šita: "Svajok. Norėk. Leisk tam įvykti!" |
| |
|
| |
Daliaus parodos nuotraukų bei kadrų iš atidarymo vakarėlio rasite čia»
Šiuo metu vyksta darbų išpardavimas! |
|
|
|
